Juokas aidi. Gera
ausims ir sielai (jei tokią turiu). Nesuvokiu savo struktūros. Nežinau iš ko aš
sudaryta ir kas slypi manyje. Tačiau puikiai žinau ką, kada ir kaip jaučiu.
Juokas, kuris kasdien aidi mane supančioje aplinkoje yra žiežirba, kuri
spragteli manyje. Iš menkutės žiežirbos nusitvieskia ilgiausias karščio bangos
kelias. Jaučiu malonumą, kai mane užkrečia ir žinoma lygiai taip pat jaučiu
didelį malonumą, kai aš užkrečiu aplinkinius. Ši liga kenksminga! Net labai! Ji
gali tęstis nuo vos keleto sekundžių iki kelių ar net keliolikos valandų. Po to
skauda viską: žandikaulius, pilvą, akis.. Viską, viską!.. Bet būna taip gera ir
net tas skausmas nežeidžia.
Jis ne tik liga.
Juokas yra ir vaistas. Gydo nuo visko. Net pačiomis skaudžiausiomis
akimirkomis, priverčia jaustis gerai. Jaučiamas palengvėjimas, užsimirštama.
Tai vaistas?! Argi?!! Juokas – narkotikas. Visi nuo jo priklausomi. Kai liūdna,
labiau už viską norisi nusišypsoti, nuoširdžiai nusijuokti. Atgauti jėgas. Bent
jau kuriam laikui palengvėja. Šio narkotiko norisi ne tik tada, kai liūdna. Jį
norisi vartoti nuolat be jokio atokvėpio.
Nuo ašarų
paraudusios akys, iš skausmo plyštantys žandikauliai, nepakeliamas skausmas
pilve.. Ir vis tiek tas pats! Narkotikas paplinta po visą kūną taip giliai, kad
atrodo, jog žmogus savęs nebevaldo. Jį valdo juokas. Visapusiškai! Nebereikia
nieko. Tiesiog juokiamasi. Parodomas pirštas, o žmogus leipsta juokais. Kartais
pakanka akių kontakto, keisto kvapo ar kitos smulkmenos. Vuolia!! Visur tik
„cha,cha,cha......cha“!
Kas per kalbos,
kad tik alkoholis, nikotinas, opioidai, marichuana, kokainas ir kitas mėšlas
teikia malonumą ir kelia gausybę gerų emocijų? Net vartojant oficialias
narkotines medžiagas neapsieinama be neformalių medžiagų! Žmonės nebesugeba
juoktis nuoširdžiai. Jie nebesugeba to daryti neapsvaigę. Keista. Patys vykdome
įvairias prevencines akcijas, skatinančias žmones nebevartoti alkoholio,
neberūkyti ir panašiai.. O reikia tiek nedaug. Reikia tik išmokti nuoširdžiai
juoktis iš visko ir su visais. Pakanka išsiugdyti gerą humoro jausmą.
Tas pats kaip
visada. Mes žinome, kad reikia žengti mažytį žingsnelį, bet nežengiame jo.
Žinome, kad ta abgailėtina pompastika yra tiesiog bevertis teatrališkumas. Bet
vistiek tęsiam tai, kas neteikia naudos. Užuot rengę gigantiškus prevencinius
renginius – nusijuokime. Nusijuokime ir priverskime nusijuokti aplinkinius.
Mokykime to, kas taip paprasta ir kas teikia tokį didelį malonumą.
Jau pasiekėme
pakankamai gilią degradavimo duobę. Giliau į ją lįsti neverta. Nebeišlipsim.
Kiek daug jėgų sukišame ten, kur naudos niekas negauna. Visi dedamės
humaniškais ir reikšmingais. Tačiau, kai niekas nemato darom kaip tinkami. Še
tau ir po visų tobulybių! Mes neesam tokie. Žmonės nebesijaučia laimingais, kad
ir dedasi tokiais. Akivaizdu, kad apsimetinėjimas mus tik smukdo dar giliau.
Norim išlipti? Mes galim! Juokimės! Ne, neamerikietiškomis šypsenomis! Juokimės
nuoširdžiu juoku! Užsikrėskim ir platinkim šį narkotiką! Tapkim laimingi! Mes
neapsakomai stiprūs ir galim tai padaryti!..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą