Išsekimas. Absoliutus. Emocinė tuštuma. Nuolatinė apatija. Nežinomybė, o gal tiesiog nenoras žinoti, kas bus. Lyg pasiektas tuštumos dugnas. O jis yra? Tuštuma turi dugną? Stulbinančios žinios. Keistos naujienos. Kur bepažiūrėsi, absurdo kūrinių puošmenos. Nesinori į jas žiūrėti, bet atitraukti akių neįmanoma. Įdėbi žvilgsnį ir mąstai: "Kas per nesąmonė?!". Ir vis tiek žiūri.. Mąstai.. Ir vėl žiūri.. Ir vėl mąstai.. Pasirodo, kad absurdo kūriniai sukelia absurdiškas mintis. Fu. Bloga žiūrėti. Norisi spjauti ir nusukus akis eiti šalin išdidžiai. Pademonstruoti, kad tai neįdomu. Kad ir kaip apgailėtinai skambėtų, tai yra įdomu!
Norisi išmesti tai, kas erzina. Paradoksalu, bet tai neįmanoma. Kuo labiau erzina ir pykdo, tuo labiau domina. Ir taip visada.
Kvailos teorijos, kurias sukūrė "protingi" žmonės. "Visos teorijos pagrįstos moksliniais tyrimais." O kas sakė, kad jų neįmanoma padaryti tokių, kokių nori? Išgersiu butelį degtinės. Tapsiu neapsakomai protingu žmogumi. Sukursiu teoriją, kuria po 100 metų vadovausis visi. Mano teorija bus aukštinama, turėsiu begalę pasiekėjų ir kritikų. O kur realistai, kurie aiškiai pasakys žmonėms, kad mano teorija yra tiesiog apkvaitusio žmogaus kliedesiai. Tai toli gražu ne atradimas!
Protingi žmonės. Išmanom daug. Esame išsilavinę ir kalbame "aukštomis" frazėmis. Bet ar bent vienas gali garantuoti, kad tose teorijose, apie kurias kalbame yra bent dalis tiesos? Ar iš tiesų žmonės būna sveiki arba ne? Ar iš tiesų galima keisti jų elgesį, mintis? Jei tai galima daryti su vienu žmogumi, ar tai tiks milijonams kitų?.. Atsigaukit!..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą