Cigaretės nuorūka smilksta peleninėje.
Ji stebi ją. Tiesiog stebi. Jokių minčių. Tuščia galva. Nieko negalvoja, bet
jaučia nesuskaičiuojamą galybę jausmų. Anksčiau ji nerūkė. Jai to nereikėjo.
Nors ne. Kartais rūkydavo. Cigaretę paimdavo į rankas, kai jausdavosi palūžusi
ir nebeturinti jėgų niekam. Dabar ji rūko ne dėl to. Tiesiog.. Dabar ji nori
pabūti viena. Bet vienai būti niekaip neišeina. Šiuo metu fiziškai ji viena,
bet taip yra tik išoriškai. Ji su savo jausmais. Ankšta. Jų kaip visada daug.
Spaudžia.
Ši cigaretė
kitokia. Ji ją surūkė jau žinodama, atsakymus į anksčiau kankinusius
egzistencinius klausimus. Ji žino, kas ji iš tiesų. Ji žino, ko ji nori. Tik
dar nežino kaip viską pasiekti. Bet ji užsispyrusi ir suras kelią. Suras net ne
vieną kelią.
Melancholiška
išorė demonstruoja liūdesį ir gilų susimąstymą. Bet išorė kaip visada
klaidinga. Ji neliūdna. Ir net nesusimąsčiusi. Ji tiesiog stebi tai, ko
nebelieka. Ir klaidžioja po ankštą savo emocijų aikštę. Tyrinėja ją. Atrodo,
kad mažytė aikštė yra ištisos džiunglės. Tiek daug jausmų, kurių anksčiau ji
niekada nepastebėjo. Ši ekspedicija neeilinė. Mergina pasiryžusi suprasti
viską, kas gyvena toje aikštėje. Ir tai ne galutinis tikslas. Po pažinties su
jausmais, ji ruošiasi išleisti juos iš mažytės aikštės. Ji leis jiems
klaidžioti plačiai. Ten, kur jie patys norės.
Tačiau laisvę
suteiks ne visiems jausmams. Keletą pasiliks tik sau. Aikštėje jų nelaikys. Ten
nejauku. Tuos, kuriuos pasiliks sau, ji perves į širdies kambarį. Ten jauku,
šilta, ramu. Ten ji saugo tai, kas brangiausia ir tyriausia. Mergina deklaruoja
laisvės svarbą. Sako neturinti jokių gynybos mechanizmų. Bet cigaretės nuorūka
ir ji pati žino, kad ji ginasi nuo aplinkinių. Gynyba labai paprasta. Tai, kas
brangiausia saugoma širdies kambaryje. O į jį mergina nebe įsileidžia nieko.
Kada nors tas kambarys bus atidarytas ir kitiems. Tačiau ne bet kam! Jau geriau
būti vienai, nei su bet kuo!
Anksčiau jau
stipriai nuvalkiotas žodis „myliu“ ir pats jausmas atlapaširdiškai buvo
dalijamas bet kam. Atrodė, kad jos stipriausias jausmas būtinai turi kam nors
priklausyti. Tačiau gynyba ėmė veikti efektyviai. Iš aikštės meilė perkeliama
ten, kur kur kas saugiau! Mergina nusprendė mylėti ir nebijoti to. Tiesiog tai
vienintelis jausmas, kurio ji niekada nedemonstruos. Ji dalins savo šilumą, rūpestį,
draugystę, entuziazmą, aistrą ir kitas emocijas, tik ne meilę. Tai bus tik jos
jausmas!
Tegu ir vadins ją
arogantiška kale. Tegu ir pasakos, kad ji šalta ir nemokanti mylėti. Tegu kalba
visi, ką nori. Jai svarbiausia tai, kad ji žino kas ji, kokia ji ir kodėl ji
tokia. Ji nesijaučia vieniša. Jai pakanka drąsos ir draugų. Ji jau nebe paauglė,
kad galėtų sau leisti rūpintis kitų nuomone.
Mergina suvokia,
kad ja žavisi daugybė vyrų. Ji žino, kad daugeliui iš jų yra per daug stipri.
Taip, ji kietas riešutėlis, kurio perkąsti nepavyksta niekam. Nors visi ir
mano, kad pažįsta ją kaip nuluptą, jie klysta! Ji nuolat kitokia. Mergina
nesivargina ginčytis dėl to, kas jai nereikšminga. Jai nerūpi, ką galvoja tie,
kurie jai nekelia jokių emocijų. Ji sunerimdavo tik dėl jo nuomonės apie ją.
Dabar nebesirūpina nei tuo. Ji žino, kad ne moterys renkasi vyrus, bet vyrai
renkasi moteris. Joms lieka tik priimti tą, kuris ją pasirinko arba atstumti
jį.
Ją kankina
nemiga. Sakoma, kad jei žmogui nepavyksta užmigti, vadinasi jį sapnuoja kitas
žmogus. Vadinasi, ji dažnas svečias jo sapnuose. Ir jis neaplenkia jos sapnų.
Kasnakt pasirodo juose. Ir kasnakt ją stebi tuo pačiu žvilgsniu. Jo žvilgsnis
šaukia meilę jai, bet tuo pačiu slepia ją už sienos, kurioje gausu plyšių, pro kuriuos
veržiasi jo jausmai jai. Mergina žino, ką jis jai jaučia, bet nieko apie tai
nesako. Ji žino, kad jos žodžiai sustiprintų jo gynybą. Taip jis pabėgtų nuo jos
visiems laikams. Anksčiau jo akys buvo tik siena, dabar joje atsirado plyšių, pro
kuriuos šviečia meilė. Ji žino, kad siena išnyks. Jis nebebijos. Jie abu atsikratys
baimės. Ir tada ji dalinsis tuo, kas užrakinta jos saugiajame kambaryje.
Cigaretė
užgeso. Ji grįžo į čia ir dabar. Suvokė, kad nesvarbu, kur ji eitų ir su kuo būtų,
jis nuolat su ja. Sapnuose, mintyse, joje..! Ji jam neabejinga. Ir ji nebebijo.
Ji nuo jo nebesigina. Ji žino, kad jis jos nesužeis. Ją gali sužeisti tik laukimas.
Bet laukimo jau nebeliko. Ji nebelaukia nei jo, nei kito. Jai gera taip kaip yra.
Ji džiaugiasi tuo, ką gauna ir tuo, ką pasiekia pati. Ji jaučiasi nenužudoma. Ji
– saugi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą