Kasdien pojūčiai
tampa vis stipresni, bet kartu ir mažiau aiškūs! Nebežinoma, kas jaučiama. Visiems
puikiai žinoma, kad negalima mylėti dviveidžio. Kaip galima mylėti žmogų jo
nepažįstant? Nežinai, ar su tavimi jis buvo tikras, ar su kitais žmonėmis jis
buvo tikras.. Jis tiesą kalbėjo tau ar kitiems?.. Viskas, ką tu darai
–dvejonės. Puikiai žinai, kad šį objektą privalai išmesti iš širdies ir iš
minčių. Jam ne vieta šalia tavęs, o gal tau ne vieta šalia jo!..
Šlykštu, kai
žmogus tau kalba apie šilčiausius jausmus, o kitiems šneka apie tai, kaip
negali matyti tavęs.. Jam gėda? Dėl tavęs? O gal dėl jausmų tau?.. Paskutinės
tau kylančios mintys virsta klausimais, o kartais net ilgiausiais pamąstymais.
O kodėl jis pradėjo šį žaidimą, jei pasakojo, kad net nenorėjo to?.. Kodėl tave
šmeižia, sakydamas, kad tu privertei jį taip elgtis?.. Gi per tuos nebendravimo
mėnesius ji jį jau buvo pamiršus.. Vėl viską sukėlė. Sudrumstė ramų vandenį.
Jis jai padėjo suprasti, kad santykiai ne jai. Ji pasineria į juos stačia
galvą, o lieka tik su sielvartu ir širdgėla..
Dienos, kai
nežinojo, ką apie ją pasakoja kitiems, buvo pačios laimingiausios. Jų niekada
nepamirš nei ji, nei jis. Jos gydys ją sunkiausiomis akimirkomis. Ji tiesiog
užmerks akis ir grįš į tą nepakartojamą vasarą, kur buvo jis ir buvo ji.. Kur jo
prisilietimai ir bučiniai jai dovanojo pasaulį.. Kur jo žavus pavydas leido jai
jaustis geidžiama.. Kur kaskart paskęsdavo jo akių mėlynume!.. Jose nardydavo it giliausiame jūros dugne! Rado
daug! Rado
tai, ko anksčiau jame nematė.. Rado švelnumą, rūpestį, pavydą ir aistrą. Rado, bet
į paviršių iškelti nepajėgė..
Galbūt,
iš tiesų ji ne tas žmogus, kurio jam reikia.. Gal ji nepajėgia pažadinti jo drąsos..
Tą vasarą tik apie tai ir svajojo.. O dabar ji sukando dantis ir bando ištremti
jausmus tam žmogui, kurį pažinojo.. Ji jį pamilo kitokį, nei jis dedas esąs kitiems.
Ji jį pamilo tokį, koks jis buvo su ja, kai jie būdavo dviese.. Pamilo iliuziją,
gal net miražą. Ji privalo pasveikti ir vasaros haliucinacijas palikti prisiminimų
lentynoje. Kartą jai buvo pavykę. Pajėgs tai padaryti dar kartelį..
Ji pripažįsta,
kad jis jai buvo pati gražiausia optinė apgaulė. Iliuzionistas, kurio magija patikėjo..
ji nenori išsiaiškinti, kaip jis atlieka visus savo triukus. Ji norėjo tik pasimėgauti
pasirodymu. Dabar ji nori tikėti, kad visa tai buvo gražūs stebuklai, o ne bjauri
apgaulė.
Ambivalentiški
jausmai palaipsniui harmonizuosis. Ji pasieks susitaikymą su savimi. Brėžiamas brūkšnys
po truputį taps vis ryškesniu. Ji nebenori nieko įsileisti į savo sielą. Po tokio
įsileidimo atsigavimas reikalauja per daug jėgų ir per didelių pastangų. Kur kas
paprasčiau ir lengviau gyventi absoliučioje laisvėje. Be jokių voratinklių aplink
širdį!.. Jokio slogučio
ir jokių neaišku iš kur ir kodėl kylančių jausmų. 100% stabilumas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą