2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

..tik žaliuojanti lyguma!

       Kai anksčiau kilęs pavydas modifikuojasi į švelnią šypseną veide.. Kai kažkada gyvavęs pyktis išnyksta it šakele sudraskytas voratinklis.. Kai suvokiama, jog laikas grįžti iš iliuzijų pasaulio.. Kai žiūri ir matai tik žavingą prisiminimą.. Tada nereikia galvoti apie tai, kas buvo tikra, o kas tik šilku austas melas. Tada pakanka tik vieno gilaus įkvėpimo – gaivaus oro gurkšnio.. Tai veikia geriau, nei šaltas dušas!
       Lieka tik švelniai pamoti tam, kas buvo ir paskutinį kartą tyliai sušnabždėti „sudie“.. Taip tyliai, kad niekas kitas to negirdėtų tik tu. Juk atsisveikinimas reikalingas tik tau. Dar kartą. Gal jau ir paskutinį. Ryžtas, užsispyrimas ir tvirta valia. Tokiomis akimirkomis jie reikalingi, kaip niekas kitas. Jie padeda nugalėti bjaurų virpuliuką. Tą nesuvaldomą! Ir štai, nematomi siūlai nutraukyti. Lieka tik atsigręžti į dabartį ir drąsiai iškėlus galvą žengti pirmyn.
       Spyrių būta daug. Tačiau visada būna ir tas paskutinis, po kurio nebesinori būti spardomam. Leidai sau paskutinį kartą suklupti. Kniūbsčias žvelgi į kadaise būtą laimę. Ištiestus delnus po truputį gniauži į kumščius. Akimis išlieji paskutinę pagiežą ir absurdiškus gražių jausmų likučius. Užsimerki. Norams pasakai tvirtą NE. Nuryji tai, kas tiek laiko pjaustė ir kartu gydė tave. Pakeli galvą. Atsistoji. Apsisuki. Atsimerki ir prieš save matai galimybes. Begalę. Nereikia nieko rinktis. Tiesiog pasiduodi savo kūnui. Intuicija nebeapgaus. Šį kartą nebeklausai, nei proto, nei širdies. Tiesiog eini. Žengi tvirtus žingsnius. Be baimės, be nuoskaudų. Tiesiog eini.. Vėl esi tabula rasa.

       Nebejauti nieko. Pasiduodi sau. Pagaliau! Tu žmogus ir tu žinai, kas tau geriausia. Taip, tu šito nesuvoki protu. Tu tiesiog keliauji. Gyveni. Gyveni, kaip iki šiol, tik matai menkutį skirtumą: nebeapkrauni savęs nereikalingomis mintimis. Nereikia nieko prašyti, kad tave išlaisvintų ar paleistų. Tau pačiam reikia norėti išeiti iš duobės ar pagaliau nulipti nuo kalno. Valio! Padarei tai. Dabar prieš akis toks lengvas kelias.. Nematyti jokių įkalnių ar nuokalnių. Tiesiog žaliuojanti lyguma.. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą