Fui!!..

       Kai jaučiuosi gyva, kaip niekas kitas, sako, jog esu mirus.. Kai jaučiuos nebepajėgsianti gyventi, teigia, kad tokia gyvybinga dar niekada nesu buvus.. Kaip puikiai regi aplinkinių akis! Mato tai, ko net pati nepastebiu ir net nejaučiu! Kai liepiu nesikišti į mano gyvenimą, aiškina, kad nežinau, ką reiškia gyventi.. O tada susimąstau: tai ką, aš gal koks žeme skraidantis negyvas šešėlis?! Jei taip, tada man aiškinantiems gyviesiems visai blogai.. Jie kalbasi su negyvais objektais. Jei tik žinočiau, ką reiškia gyventi, tikrai pasiūlyčiau jiems kreiptis pagalbos pas žmones išmanančius galvos smegenų sandarą ir jų veikimo principus.

       Apgailėtina, kaip visiem įdomus kiekvienas mano poelgis. Ne viskas, ką darau yra pagrįsta ir gerai apgalvota. Darau, nes būtent taip noriu! Jei man labai rūpėtų, ką galvoja kiti ir kaip jie elgtųsi mano vietoje, tada tikrai imčiau ir kreipčiausi į juos patarimo ar pamokymo!! Taaaaaaaip, labai dažnai mano poelgiai neturi jokios logikos ir dar dažniau jie yra beprotiški, bet būtent dėl tos priežasties jie ir yra MANO poelgiai, o ne jų! Neprivalau aiškintis, kodėl mano sprendimai skiriasi nuo jų. Norėtųsi, kad žmonės išmoktų nematyti to, ką darau! Aš nepuolu mokyti nė vieno, kaip derėtų gyventi, būtų malonu, jei niekas neskubėtų mokyti ir manęs. Ką norėsiu, tą išmoksiu pati! SAVARANKIŠKAI!