Trenkt į sieną! Begalę kartų! Trankyt tol, kol ims ir supras..
Daužyti be jokio paaiškinimo. Tiesiog.. Tegu žino, kaip erzina ir varo iš proto
vienu metu. Supras? Nė velnio!
Nors.. Supras, bet įjungs laisvą pavarą ir apsimes nuskriaustu žmogumi, kuris
mušamas už nieką. Ai, ai, ai..!
Beveik gaila. Ne! Nei
gaila, nei bloga. Viskas pelnyta. Padėka už permainingumą ir neapsisprendimą.
Už žaidimą, kurį supranta, tik nuskriaustas
žmogus.
Role play žaidimas dažniausiai būna
komandinis. Hmm.. Šį galima irgi pavadint komandiniu. Tik vienas komandos narys
imasi lyderio pozicijų ir pasekėjams neaiškina,
kaip ir ką derėtų daryti, kad būtų pasiekti aukščiausi rezultatai. Lyderis tikisi jų pasiekti vienas, už
borto palikdamas savo komandos narius. Tegu.. Toks savęs sureikšminimas veda
prie to, kad už borto likę nariai ima ir atsisako lyderio. Jie suburia naują komandą, kur nėra atsisakoma
komunikavimo ir bendradarbiavimo. Jie pradeda savo žaidimą. Naują.
Susierzinimas
visada priverčia pamatyt kitus horizontus ir pasirinkti naujus kelius. Posūkiai
dažnai pademonstruoja džiugius netikėtumus ir dalinasi maloniomis staigmenomis.
Motinos Teresės
laikai baigėsi!
Kantrybės taurė anksčiau ar vėliau persipildo. Kartais, kai pabosta nieko
nesuprasti, galima sau leisti numoti ranka į tai kas vyksta ir pasiduoti upės
srovės tėkmei. Pamačius ką nors įdomaus, verto dėmesio, stabtelti,
apsižvalgyti. Jei dėmesys išlaikomas ilgiau, galima pasilikti ne tik akimirkai,
bet ir ilgesniam laikui. Jei susidomėjimą sukėlę objektai pasirodo esą ne tokie
įdomūs, galima bristi atgal į upę ir plaukti, plaukti, plaukti..
Bet prieš
pasineriant į ledinį upės vandenį, kuris stingdo net kaulus, bet kartu maloniai
gaivina, būtina trenkt į sieną tai, kas išvedė iš kantrybės.. Lįsti į tokį
šaltą vandenį kupinam susierzinimo ir kunkuliuojančio adrenalino – nevalia..
Per didelė rizika nuskęsti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą