Moteriškaite, susiimk!..

       Mieloji, dabar stabtelk akimirkai. Sustojusi pažvelk į tai, ką padarei. Nežiūrėk per toli į praeitį. Joje klaidų begalė, kurių daugumą ir taip žinai. Iš dalies jų jau pasimokei ir nebekartoji, tačiau daugumą klaidų pavertei pasirinkimu, kurį kartoji be paliovos. Žinai, kad taip elgtis netinkama ir nedera, tačiau imi ir darai tai, kas šauna į galvą. Demonstruoji savo kvailumą, bet tiek to, ne tai noriu pasakyti tau šį kartą. Dabar pažvelk į tai, ką padarei ką tik.. Taip, turiu omenyje tą neatsargiai ir neapgalvotai ištartą žodį. Jis galėjo būti suprastas ne taip, kaip tu tikėjaisi. Jis galėjo įskaudinti, įžeisti.. Jis galėjo nutraukti tai, kas taip ilgai ir taip gražiai kurta.

       O tu taip stengeisi.. Dėjai be galo daug pastangų į tai, ką sugriovė vienas vienintelis žodis. Jauties geriau? Patinka nuolat elgtis spontaniškai ir niekada nepagalvoti apie tai, ką tau brangiems žmonėms gali reikšti tavo grubūs žodžiai?.. Taip, tau atrodo, kad esi tiesmuka ir kalbi tik tiesą, tačiau kartais derėtų pagalvoti, kaip tą tavo suprantamą tiesą derėtų pasakyti. Gal kartais derėtų parinkti švelnius žodžius?..

       Esi neapsakomai švelni būtybė. Tačiau tuo pačiu metu esi pernelyg grubi ir šiurkšti. Kaip tau taip išeina? Iš kur išmokai būti tokia skirtinga vienu metu? Šilta, švelni ir maloni, bet kartu tiesmuka, grubi ir abejinga. O tu pati žinai, kokia esi iš tiesų? Gali sau atsakyti į šį klausimą? Žinau, kad gali ir žinau, kad jau atsakei į jį. Tiek tu, tiek aš žinom, kad su skirtingais žmonėmis esi vis kitokia. Kokia esi iš tiesų, žinai tik tu!

       Brangioji, būk kokia tik nori, elkis kaip geidžia širdis, bet privalau tavęs paprašyt tik vieno: kai tau skauda ir esi viena, nesišypsok ir nebandyk apgaut savęs! Tai, kad tavo šypsena paslepia skausmą kitų akyse, nereiškia, kad ji privers ir tave pačią jo nebejausti. Leisk sau, bent jau būnant vienai su savimi išgyventi iki galo tą skausmą. Nebijok savo ašarų. Kai esi tik tu ir daugiau nieko, jos nėra silpnumo požymis. Tu gali verkti. Tu neprivalai visada būti linksma, energinga ir stipri. Kartais leisk sau būti moterimi. Tikra moterimi.. Kai skauda – verk. Kai gera – kvatok. Kai pikta – rėk. Kai norisi pabėgt nuo visko ir visų – bėk. Nepasiduok tik nevilčiai! Visa kita, ką jauti ir normalu. Tu privalai tai išjausti iki galo. Privalai neslėpti to nuo savęs.. Žinai, kad tik tada pasijausi laisva ir laiminga.

       Tu išmokai neleisti niekam tavęs įkalinti ir apriboti savo laisvę. Sveikinu, esi tikra šaunuolė. Pademonstravai savo valią, užsispyrimą. Žinai, ko nori. Bet paaiškink man, kodėl įkalini save ten, kur grotų nereikia?.. Kodėl pati sukuri ribas sau?.. Gi sakei, kad esi laisva, šiek tiek pakvaišusi ir truputį laukinė. O kodėl visa tai palaipsniui nyksta? Nepasiduok sociumo nustatytoms normoms. Nebijok eiti miesto centre basomis pėdomis, kai visi vaikšto su batais. Rask drąsos šokti negirdėdama muzikos ten, kur niekas nešoka. Užplūdus švelnumui, nesivaržyk ir apkabink žmogų. Pamiršk kuklumą, gyvenimas per trumpas, kad jį demonstruotum. Išbandyk viską, kas tik šauna į galvą. Atmink, kad kartais pačios kvailiausios mintys pasirodo esančios pačiomis genialiausiomis! Pagaliau atsikratyk savo sukurtų grotų ir patirk viską! Nelauk tinkamo laiko. Jis yra toks būtent dabar!