Mažytė šakelė trakštelėjo! Lūžo pusiau.
Atsitiktinai. Vien dėl to, kad neapdairi žmogaus koja žengė žingsnį būtent ten,
kur gulėjo ji. Mažytė. Visiškai bejėgė! Niekas jos nebūtų pastebėję, jei ne rakštis įsmigusi jam į
koją. Kerštas?! Taip.
Už negyvą gyvybę!
Žmogus greit ištrauktų rakštį. Vienu rankos judesiu. Žinoma, jei ji nebūtų
įsmigusi taip giliai. Dabar su kiekvienu judesiu žmogus jaučia šakelę. Tiksliau
jos liekaną!.. O ji
mėgaujas jo skausmu. Nors ne.. Rakštis tik šakelės liekana. O šakelė – negyva.
Ji jau tada buvo mirus. Medžio gabalas negali būti gyvas, jis negali jausti! Anksčiau
ar vėliau rakštis bus ištrauka. Sėkmingai!
Suteikiama
pagalba. Žmogus nebejaučia skausmo pėdoje. O toje vietoje lieka randas. Be
skausmo, tik mažytė žymė. Veržli, energinga, ir gyva tiek, kiek gyvens jis. Ji
bus gyva ilgiau už jį. Tol, kol suirs jo kūnas. Ir tai galima vadinti kerštu?
Ne. Tai troškimas kuo ilgiau išlikti. Kuo ilgiau išgyventi. Tikslas pasiektas.
Iš šakelės ji virto menkute rakštimi.. Iš menkutės rakšties ji virto ilgaamžiu
randu. Nuolatinė modifikacija ir nesibaigianti gyvybė. Su žmogum ji nemirs. Ji
ras galimybę, kaip išlikti gyvai ilgiau.. Kur kas ilgiau!.. Jos viltis ir noras gali viską!.. Kai kuriems ji atrodo bejėgė
ir menkutė, bet iš tiesų ji stipresnė ir tvirtesnė už bet kokį žmogų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą