..painiava

       Kur yra ta riba tarp to, kas tikra ir to, kas įsivaizduojama?.. Linija net neįžiūrima. Ji tokia blanki, kad net, žiūrėdamas iš arti, jos nematai. O kaip galima matyti tai, ko nenori matyti?! Retorinis atsakymas nereikalingas!

       Apsimesti, kad nori žinoti ir nori matyti nereikia. Kam tai realiame gyvenime? Nori sentimentalumo ir dramos? Įsijunk romantinį filmą. Jis visada su gražia ir perdėtai idealizuota pabaiga. O kam apsimesti, kad ir čia taip būna? Nebūna. Visur yra karčių pipirų, kurie kasdienybę padaro aštria. Tokia aštria, kad net kvapą užgniaužia.

       Kartais gyvenimas būna paskanintas aštriaisiais čili pipirais, o kartais vos vos jaučiamais švelniaisiais Lombardijos pipirais.. Kada nors randamas balansas tarp to aštrumo? Vargu. Žmonės nemoka balansuoti. Visi yra arba minimalistai, arba maksimalistai. Unikalūs? Aha! Būtent.. Unikalumas skiriasi tik jų skoniu. Kokio gyvenimo nori: aštresnio ar prėskesnio?.. Reikia tik atsakyti sau!

      Adrenalino kiekis priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo žmonių pasirinkimų. Mėgsti iššūkius? Garantuotai nesirinksi lengviausio kelio. Ir visai nesvarbu, kokia tai sritis: darbas, draugai, šeima ar kita. Esi ramaus būdo, nė kiek nepasižymi spontaniškumu? Rinksiesi tiesiausią kelią, kuriame mažiausiai pavojų ir nuotykių.

      Žmones klasifikuoti labai lengva. Pagal bet ką: rasę, lytį, nuotaiką, plaukuotumą, dantų skaičių ar įsivaizduojamų draugų skaičių! Bet kokia iš to nauda? Klasifikuodamas žmones, atsisakai galimybės pamatyti jo visumą. Atsisakai išsiaiškinti, koks tai žmogus – ką jis mėgsta, ko nekenčia, ko siekia, kodėl jis toks, kokį tu matai. Ar tikrai verta klasifikuoti?

       Smalsumas, veržlumas ir noras rizikuoti! Šiomis savybėmis pasižymi degtukai! Ir jie neatsisako pasinerti į pašnekovo pateikiamus labirintus. Jie ieško ir aiškinasi, su kuo iš tiesų bendrauja. O tai vienas sudėtingiausių dalykų. Pasiklysti džiunglėse itin lengva, bet pasiklysti kitame žmoguje lengviausia. Bendravimas yra vienas sudėtingiausių fenomenų. Nė vienas žmogus be jo gyventi negali. Su kuo ir kaip bendraujama – tai individualus pasirinkimas.

       Pokalbių voratinklis gali taip stipriai įpainioti, kad paskui darosi sunku gyventi be jo. Žmogus modifikuojasi į vorą. Savo voratinkliu it muses gaudo kiekvieną žodį. Po to juo maitinasi. Maitinasi informacija apie pašnekovą ar gaunamu pasitenkinimu vis geriau pažįstant žmogų? Pasirinkimas priklauso nuo begalės dalykų! Ir visi tie dalykai sueina į vieną objektą – į patį tave!