Principų teritorinis pasiskirstymas.
Vieni per daug stiprūs, kiti perdėm silpni. Jokio balanso tarp jų. Natūralu,
kad stiprieji principai yra negatyvūs. Jie pridaro daugiau žalos, nei teikia
naudos. Nors geriau pagalvojus, ar iš tiesų tai yra principai? Gal tai tiesiog
patogus pasiteisinimo būdas. Žmogus užuot pasakęs, kad yra silpnas ar neturi
pakankamai valios ką nors padaryti ar pasakyti, pareiškia, kad yra labai
principingas. Taip, tai labai patogu!
Pasiteisinimo atveju, sakyti, kad žmogus labai principingas yra
naudinga. Tai reiškia, kad jis turi tvirtą nuomonę ir yra susikūręs savo
pasaulį, kurio nenori atsisakyti. Tai yra milžiniškos valios įrodymas. Bet iš
kur žinoti, žmogus iš tiesų principingas ar tik tuo dangstosi? Tai gali padėti
išsiaiškinti tik laikas. Jis demaskuoja visus melagius.
Apsimetinėti galima ilgai, tačiau anksčiau ar vėliau žmogus paslysta. Ir
visai nebūtina jo nuolat stebėti ar bandyti
„pagauti“ vaidinant. Ne, nereikia veltui eikvoti savo energijos.
Paslysti galima ir netyčia, ir iš nuovargio ar budrumo praradimo.. Kuriuo būdu
žmogus išsiduoda, priklauso nuo jo patirties ir laiko..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą