Atitikmuo

       Žinai, ką reiškia jausti kitą žmogų? Nefiziškai. Jausti dvasiškai. Numanyti, o kartais net žinoti, ką jaučia kitas žmogus. Dažnai tenka pajausti kitą, gebantį skaityti tavo jausmus, mintis?..Taip, lyg du būtų vienas. Sukurti vienas kitam. Žinoma, kol tai pripažįstama, praeina be galo daug laiko. Eina ne dienos ir ne mėnesiai.. Eina metai!..

       Yra žmonių teigiančių, kad tai intuicija, o ne vienas kito pajautimas. Pasitaiko, kad tai būna vadinama sutapimu. Niekas nekalba apie jokį ryšį. Nekalba, bet žino, kad tai yra likimo dovanota sąjunga. Nereikia jos bijoti, nereikia žaisti su ja. Tiesiog priimti. Kaip dažnai pasitaiko, kad žmogus kitą taip gerai suprastų lyg pats save? Ne visiems lemta sutikti tokius žmones! Toli gražu.. Bet pasitaiko..

       Vien sutikti nepakanka. Reikia ir priimti. Kai atrodo, kad žmonės vienas kitam atitinka idealiai, kyla nepasitikėjimas ir baimė. Didelis netikrumo jausmas. Visi žino, kad idealių nebūna! Neįmanoma tikėti tuo, kas per daug tobula. Pradedama svarstyti, kiek tikrumo yra tame tobulame kūrinyje. Abi pusės pradeda viena kitą kaltinti pasimetinėjimu, vaidyba, bandymu įtikti..

       Pagaliau ateina suvokimas, kad tai ne spektaklis. Žmonės vienas kitam tinka idealiai. Pašiurpsta oda. Nustebimas. Taip iš tiesų būna?! Ir taip pasisekė būtent jiems?!! Abejonė visada išlieka. Bet nepabandęs – nesužinosi!.. Žinoma, galima ir atsisakyti rizikos. Bet su šiuo atsisakymu, žmogus atsisako ir savo laimės. Kiekvienam iš mūsų yra sukurta po vieną atitikmenį! Ne daugiau! Visi kiti, tiesiog bandymai senatvės nepraleisti vieniems.. Arba šiaip, geras laiko praleidimas..

       Tik atkakliausi ir labiausiai užsispyrę žmonės sugeba rasti savo atitikmenis. Visi kiti – džiaugiasi tuo, ką turi. Jiems to pakanka. Nedideli poreikiai ir dar mažesnės ambicijos. Ne visi – maksimalistai.. Santykių atžvilgiu turintys ambicijų nesigaili. Neįmanoma gailėtis to, kas iš malonumo šiurpina odą, virpina kūną!