Skrajoti
padebesiais.. Atsiduoti laiko tėkmei ir likimui.. Nesiekti nieko ir mėgautis
viskuo! Kaip dažnai žmogus sugeba taip elgtis?.. Beveik niekada. Tačiau pakanka
vos vieno karto, kad išnyktų visos dvejonės. Žmogus užsikrečia lengvai
plintančia bakterija. Laisve, laime ir malonumu. Jis nustoja dvejoti ir jaustis
kaltu dėl to, kas jam teikia malonumą. Išnyksta absurdo pančiai, kuriuos jis
pats sukuria ir jais surakina save.
Surakinęs save su nematomomis
grandinėmis, jis be paliovos ieško rakto ar bent jau silpniausios jų vietos.
Tos, kurią būtų įmanoma nutraukti. Neįmanoma plikomis rankomis sutraukyti
grandinės?! Įmanoma! Reikia tik stiprios
valios ir sielą užvaldančio troškimo. Tada pakanka jėgų viskam.
Žmogus atsikrato baimės. Nebebijo
adrenalino. Priešingai. Jis palaipsniui, pats to nesuvokdamas ima siekti jo.
Kuo daugiau adrenalino, tuo laisvesniu jis tampa. Atsipalaiduoja ir nebeleidžia
savęs kontroliuoti ne vien socialiniams suvaržymams, bet ir savo paties sukurtų
principų taisyklėms.
Koks skirtumas, ką sakys kiti?.. Koks
skirtumas, kas nutiks rytoj?.. Visai nesvarbu ar kas nors taip pat elgiasi..
Laisvas žmogus gyvena malonumu. Tai jo degalai, kurie neleidžia iš jo veido
pranykti šypsenai. Ne amerikietiškajai.. Tikrai šypsenai! Tokiai, kai
juokiamasi iki ašarų, o po to skauda ne vien žandus, bet ir pilvą!
Sociumas linkęs žlugdyti kitų svajones
ir tik patys stipriausi sugeba atsilaikyti ir kartą nusimetę įsivaizduojamus
pančius, jų niekada nebeleidžia sau uždėti.. Lengvai plintanti bakterija
naikina pyktį, pavydą ir kitų žmonių gyvenimo kontrolę. Tegu juo vadina
savanaudžiais!
Bet puikiai, žino, kad jie moka iš tiesų
gyventi. Jie moka mėgautis ir nesigailėti savo poelgių. Jų beprotiški poelgiai
nesiliauja. Beprotiškus poelgius seka pakvaišusios idėjos, tampančios realybe.
Spontaniškos kvailystės leidžia nieko nesigailėti, bet džiaugtis tuo, ką žmogus
gauna iš jų!
Kokio
velnio, žmonės tiek daug dėmesio skiria mąstymui, ką apie juos pagalvos kiti?..
Negi, naivumas dar neišgaravęs?.. Niekas kitas neįvertins jų gyvenimų, kaip tik
jie patys. Kalba tik tie, kurie neturi savo gyvenimų. Kalba tik tie, kurie nori
gyventi kitų gyvenimus ir kalba pačius bjauriausius dalykus tik tam, kad
įžeistų ir sudrumstų laimės ratą! Nevalia pasiduoti
tokiems zombiams, kurie gyvena kažkieno skausmu. Niekada nebūna vėlu užsikrėsti
laisvės, laimės ir malonumo bakterija!..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą