Praeities šmėklos grįžta. Tačiau, kiek jos baugina? Gąsdina tuo, kad teikia malonumą! Baisu vėl imti svajoti! Šmėklos priverčia suabejoti dabartimi.. Ar jau priimti sprendimai iš tiesų tinkami?.. O gal vienu metu įmanoma jausti šiltus jausmus ne vienam žmogui?.. Bet ar tie jausmai iš tiesų žmogui?.. Dabartyje yra žmogus, o kas jis buvo praeityje?.. Kas ateina iš jos?.. Žmogus, iliuzija, svajonė, nepatenkinta užgaida?..
Šmėkla! Ji šmėsteli, tam, kad sudrumstų ramų jausmų gyvenimą. Vien savo buvimu ji geba sudrebinti viską! Tarsi šešių balų žemės drebėjimas.. Tai, kas gražiai pastatyta, kruopščiai puoselėta, ima byrėti.. Anksčiau, atrodę stiprius pamatus turį namai, tampa silpnais.. Norisi juos saugoti! Bet ar tas noras yra pakankamai didelis, kad sugebėtų išsaugoti bent jau namų pamatus?..
Šmėkla pasirodė netikėtai, nelauktai, neįspėjusi ir neleidusi pasiruošti.. Ji šmėstelėjo tik kartelį! Kada dar kartą pasirodys - neaišku.. Ar išvis kada nors pasirodys?! Gal ji pasirodo tik tam, kad patvirtintų namų tvirtumą? Gal kaip tik tam, kad viską sugriautų?.. Gal ji nori padėti statyti viską iš naujo?.. Kartu?.. Per daug gal..
Derėtų demonstruoti namų tvirtumą! Derėtų nepasiduoti tam, kas pasirodo netikėtai, tam, kas laikina ir neaišku ar dar kada nors pasikartos.. Derėtų išmokti statyti tvirtesnius pamatus ir pasirodžius šmėklai nebijoti, kad viskas, kas kruopščiai pastatyta, sugrius.. Išmokti nepasiduoti ir kurti tvirtesnius konstruktus..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą