Adrenalinas

       Saulė žmogui dovanoja šviesą ir šilumą; mėnulis apšviečia gūdžią naktį, dovanoja paslaptį ir romantiką. Saulė ir mėnulis - du kontinuumo galai. jie tarsi vienas kitą traukia, tarsi stumia. Tai lyg pliusas ir minusas - be vieno nebūtų kito. Tai vadinama pusiausvyra. Žmonės sako, kad ji reikalinga visur. Bet jei iš tiesų nuolat būtų palaikoma ideali pusiausvyra, negi dienos metu atrodytų, kad jau atėjo vakaras, o nakties metu būtų įmanoma matyti, kaip ankstyvą rytą? Tai žmonės vadina nukrypimais nuo pusiausvyros. 

       Idealios pusiausvyros beveik niekada nebūna. Net patys ryškiausi pavyzdžiai - gėris ir blogis- turi savo nukrypimų. Kartais meluojama, siekiant neįskaudinti kito žmogaus; kartais elgiamasi itin maloniai, su tikslu įskaudinti artimą..

      Gamta pati kuria pusiausvyros išimtis. Žmogus naudojasi tuo, ką pastebi gamtoje. Jis tai supranta, kaip teigiamus dalykus, gal net kaip paskatinimą. Žmogus - gamtos įrankis, kuriuo naudojasi ji taip, kaip jai patinka. Gamta moko žmogų. Paprasčiausiai, žmogus pirmiausia išmoksta neigiamo elgesio, nes tai yra lengviausias kelias. o tik po to palengva ima mokytis to, kas teigiama.

       Jei tik gamta būtų pasižyminti griežta pusiausvyra.. Gal ir žmogus išmoktų vien tik gero. O gal kaip tik.. Et, žmogus galėjo gimti jau išmokytas.. Ir jis būtų tiek daug netekęs!

       Tegu žmogus ir pripažįsta savo klaidas vėlai, bet svarbiausia, kad jis jas vis dėl to pripažįsta! O tokia jo savybė pateisina netobulą pusiausvyrą. Žmogus nėra tobulas. Bet jis yra geras, kai tik nepasiduoda negatyvizmui.

       Gamta žmogui suteikia galimybę patirti begalę nuostabiausių dalykų; tiek gerų, tiek blogų. Svarbiausia, kad žmogus, dar nesugriovęs netobulos pusiausvyros, suvoktų, koks elgesys jam teiks daugiausia naudos.. 

       Nuolatinė rizika, stiprus adrenalino jausmas.. Stokholmo sindromas! Gamtą pagrobė žmogus, o ši savo ruožtu, jį pamilo.