Planas "Siurbėlė"

       Skaudinu žmones. Noriu padaryti, kaip geriau, o imu ir sumaunu viską. Esu lyg destrukcijos įrankis. Noriu, kad visiems ir visada būtų gerai. Jei matau, kad žmogus liūdi, kenčia ar yra piktas, tuoj imu galvoti, kad visa tai per mane. Susireikšminu? Nemanau. Dažniausiai aš ir būnu kalta. Leidžiu žmonėms puoselėti tuščias viltis. Net kai žmogus man nieko nereiškia, galvoju, kad netinkamas žodis ar gestas gali suteikti jam skausmą. 

       Neapsvarstau tokios galimybės, kaip momentinis skausmas. Jis trumpas - lyg šviesos blykstė. Pokšt ir viskas! Suskaudo lyg adatos dūris! Vengdama adatos dūrio sukeliu nuolatinį pjaustymą, labiausiai atšipusius dantis turinčiu, peiliu!!!!!!!.. Kad labiau skaudėtų, kad iš skausmo pūliuotų!

       Vengiu?! Skaudinu! Štai kaip imu ir padarau!.. Nenoriu skaudinti, o imu ir žeidžiu. 

       Esu siurbėlė, kuri įsiskverbia į žmonių sielas. Turėčiau būti vaistu, o dažniausiai tampu nuodu! Mintu pačios įsivaizduojama laime! Kuriu iliuzijas, kurių, gal, net nėra. Ir augu.. Bujoju žmonių viduje. Tampu pakankamai didele. Žmonės taip pat ima tikėti tuo, kad aš teikiu jiems laimę. Jėjy! Man pavyko. Toliau tęsiu pradėtą darbą. Imu žlugdyti iliuzijas. Griauti svajones.. Noriu pabėgti iš žmonių sielų. Apsimetu, kad nenoriu skaudinti, bet imu ir įskaudinu. Tyčia. Smogiu.. Išplėšiu gražiausius jausmus ir sprunku. Tegu sau kenčia. 

       Sėkmingai sugriauta svajonė. Toliau apdovanojimas sau - sielvartas, graužatis, ašaros. Ne fizinės ašaros. Emocinės. Jos man. Niekam jų nerodau ir su niekuo nesidalinu. tada seka pabėgimas, kur galiu būti viena ir toliau sėkmingai būti pati savo siurbėle. Leidžiu sau svajoti; pati sugriaunu savo gražiausias emocijas, leidžiu vešėti širdgėlai. 

       Planas "siurbėlė" sėkmingai tęsiamas. Dažniausiai ir daugiausiai SAU.