Padovanok man
saują rudens, kad pajausčiau tą laisvę, kurią jaučia ryškiausiomis spalvomis
nudažyti lapai. Padovanok ir leisk užmerkus akis skrieti kartu su jais. Leisk
jausti vėjo galybę. Leisk pajausti, ką reiškia nepažinoti bejėgystės.. Ką reikškia
nieko neplanuoti. Tik mėgautis laisve.. Ką reiškia nebijoti rytojaus ir šiandienos.
Leisk tai jausti bent trumpai akimirkai, kol būsiu užsimerkus.. Leisk skristi,
skristi, skristi.. Kartkartėmis pailsėti, laukiant vėjo, o tada vėl šėlti jo
sūkuryje. Skristi, skristi..
Padovanok
man mažytį margaspalvį klevo lapą, kad nepamirščiau to beprotiško laisvės pojūčio.
Dovanok jį man, kad niekada nepasikeisčiau, kad būčiau nutrūktgalve nuotykių ieškotoja.
Kad neprarasčiau smalsumo ir nuoširdaus džiaugsmo! Dovanok man lengvutį laisvės
simbolį, kad visada prisiminčiau jos svarbą! Neleisk man pasiduoti sociumo priespaudai.
Ragink nuolat daryt tai, ko iš tiesų noriu. Ragink vaikščiot basai per šėlstančią
audrą, jei tik to noriu! Skatink dainuoti, nors ir nemoku! Žadink vaikiška norą
džiaugtis šaltu sniegu! Puoselėk mano neįgyvendinamas svajones! Svajok drauge! Mylėk
beprotystę, kuri gyvena manyje! Nebandyk sutramdyti! Tik skatink laisvę! Skatink
ir būk laisvas kartu!..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą