Ech, tos moterys!
Ir pabandyk tu jas suprasti. Vieną akimirką šypsosi ir kalba visiems suprantama
kalba – ką iš tiesų turi omenyje, tą ir pasako – tiesiogiai. Nespėjus nė
mirktelti, jos jau perpykusios nežinia dėl ko. Kalba visiškai neaiškiai ir
siunta dėl to, kad jų nesupranta iš pusės žodžio. Tai vadinama, lyg ir užuominomis.
Bet vyrai, pasistenkit nepykti ir net nesierzinti dėl tokio jų elgesio!
Pabandykit įsivaizduoti, ką reiškia gyventi pačioms savęs nesuprantant! Moterys
– tai naujausia kompiuterinė programa, kurios kūrėjas mirė, nespėjęs paaiškinti,
kaip naudotis ja.
Moters rytas: „Pramerkia
akis. Nusprendžia, kad pusryčiams išgers puodelį žalios arbatos. Nueina jos
užsiplikyti ir tada pamato, kad arbatos nebelikę. Paskutinį puodelį išgėrė
nevykęs padaras, su kuriuo moteriai tenka dalintis lova. Tiesa, nors vos prieš
kelias sekundes tas padaras buvo bene pats ponas Dievas!.. Žinoma, tada reikia
eiti ir aprėkti nusidėjėlį!.. Įžengia į miegamąjį, o ten pamato dailininko teptuko
vertą vaizdą: lovoje guli gražiausias pasaulio kūrinys, kurį norisi apkabinti
ir „ciuckinti“, kol jis pamėlynuos iš malonumo! Mikliai šmurkšteli po antkode,
pakšteli į lūpas ir tada netikėtai prisimena, kad turi pykti ant to prakeikto
idijoto dėl išgertos arbatos. Atsuka jam nugarą ir stipriai įsirėžia alkūnėmis
jam į šoną. Jis atsisuka ir švelniai apkabina ją. Kaip galima pykti ant tokio
gėrio įsikūnijimo?! Širdis apsąla nuo kūno karštumo. Moteris dar stipriau
įsispraudžia į jo glėbį. Iš malonumo užmerkia akis, o ten šmėsteli arbatos
vaizdinys. Įsiutis užlieja kūną. Ji iš visų jėgų nustumia jį nuo savęs. Keistas
tvarinys pasimeta ir paklausia moters, kas nutiko. Lemiamas klausimas, kuris
užvirina kraują iki galo! Kaip tas prietranka pats nesupranta, kodėl ji
pyksta?! Tada jis paglosto jai plaukus ir ji vėl atlyžta. Pasaka be galo!“.
Kodėl pyko? Pati nežino!.. Juk vietoj žalios arbatos, galėjo užsiplikyti kokios
nors kitokios ar šiaip išgert stiklinę vandens!.. Moteris pati ilgai svarsto,
kodėl iš nieko padaro didžiausią tragediją. Ir atsakymo niekaip neranda. Tai lyg
automobilio surinkinėjimas, kai nuolat lieka neįsuktų varžtų..
Vyrai, kaip
galima pykti ant tokį sunkų kryžių tempiančių moterų. Užuot pykę ant jų,
paimkit ir pagalvokit, kaip maloniai jos jus gali nustebinti. Sveiku protu
nesuvokiamas jų spontaniškumas gali pažadinti net pačią šalčiausią širdį!..
Taip, bandydami jas suprasti, patys galite išprotėti, bet jų rūpestingumas,
švelnumas ir dažnas vėjavaikiškumas viską atperka. Nesistenkite jų suprasti.
Stenkitės mėgautis tuo, ką jos dovanoja. Stenkitės su šypsena žvelgti į
nepaaiškinamus jų pykčius ir žavėtis jų gebėjimu nuoširdžiai rūpintis ir
mylėti!.. Vien dėl to jos vertos jūsų meilės!..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą