Karnavalo kaukių nebereikia..

Kad ir banali pradžia, tačiau šiuo atveju, ji tinkama..

Gniužulas gerklėje. Ne, jis žemiau. Pačiame saulės rezginyje! Baisus ir nuolat tvinkčiojantis gniužulas. Bjauriausia tai, kad jis didėja, o aš žinau dėl ko. Žinau, kodėl jis susidarė ir kodėl nė kiek nemažėja. Tam, kad panaikinčiau jį, pirmiausia, turiu kaip reikiant padirbėti su savimi.. 

Jaučiuosi nukonkuruota visose gyvenimo srityse. O kadaise, kone visur, buvau geriausia. Deja, dabar visose srityse yra žmogus, kuris mane lenkia. Esu perfekcionistė, dėl to tai ištverti yra kur kas sunkiau, nei atrodo. Mano savivertė smuko taip žemai, kad nebe suvokiu, ką turiu daryti, kad vėl patikėčiau savimi. Nors suvokiu.. Kuo puikiausiai, bet nieko nedarau.

Turiu būti savimi. Jokios apgaulės sau ir kitiems. Labai norėčiau vėl būti savimi. Tik va, bėda.. Nebežinau, kokia aš esu iš tiesų. Jau tiek daug kartų keičiausi, tikėdama, kad tai darau dėl savęs.. Ir lygiai tiek pat daug kartų klydau taip manydama. Visada būdavo koks nors žmogus, kuriam norėjau būti tobuliausia būtybe. Tapau tuo, kuo žmonės norėjo, kad būčiau. Tik ne aš pati.. 

Taip norėčiau atsikratyti man dirbtinai primestų savybių. Nusimesti jas, kaip kaukes po karnavalo. Žaidimai baigėsi. Prasidėjo tikras gyvenimas, o aš jam dar nepasiruošusi.. Visi žino kas jie ir kokie jie. O aš ne.. Nesijaučiu laiminga, nes nemyliu savęs. O savęs mylėti negaliu, nes nežinau, kas aš esu. 

Aš drąsi? Atrodo, kad taip. Atrodo. Na, žmonės taip sako. Užsispyrusi? Taip sako daugelis.. Akiplėša? Ir taip kalba.. O iš tikrųjų?.. Nesijaučiu saugi, nesijaučiu tokia drąsi, kaip mano kiti ir nesu tokia valinga bei užsispyrusi, kaip atrodo aplinkiniams. Akiplėša? Nesu tokia. Tai mano gynyba. Saugau kažką, kas slypi viduje. Blogiausia tai, kad pati nežinau, ką ten saugau. Neįsileidžiu ten ne tik aplinkinių, bet ir savęs. 

Nemaniau, kad kada nors jausiuosi kankinama egzistencinių klausimų. Jie tokie sunkūs ir skaudūs. Žinau tiek daug apie tai, kaip atsikratyti jų, bet atsakymo į esminį klausimą nerandu. Nesugebu jo rasti.. Stengiuosi taip stipriai, kaip tik galiu, bet vis patiriu nesėkmę. Bijau, kad toks nuolatinis atsimušimas į šaltą sieną, mane privers nuleisti rankas ir vėl pasinerti į chaotišką karnavalą. Noriu žinoti, kas aš esu.. Noriu žinoti, kokia esu.. Bet tai taip sunku.. 

Laukiu atsakymo. Taip norėčiau susapnuoti ar google perskaityti, kokia aš iš tikrųjų esu. Noriu pajausti save. Jau net nebežinau, kas tai per jausmas.. Prisimenu tik tiek, kad būdavo gera.. Labai.. 

Taip galima ir išprotėti. Vis bandant ir laukiant. Atsakymą rasti galiu tik aš viena, bet vienai veikti yra labai sudėtinga. Tikrai žinau, kad negaliu būti viena, žinau, kad man nuolat reikia palaikymo, žmonių, į kuriuos bet kada galėčiau atsiremti. Tokių žmonių turiu, tačiau jie negali man padėti išsiaiškinti, kas manyje slypi. Tai galiu tik aš. Bet jaučiuosi per silpna, kad pajėgčiau įveikti šią kliūtį.. Noriu.. Turiu išsiaiškinti! Privalau! Nors kažką turiu padaryti tik dėl savęs! Aplinkinių nuomonė man turi būti nesvarbi. Ne kiti žmonės mane turi vertinti, aš pati save turiu vertinti, pati turiu žinoti kokia esu ir išvis, kas esu! Pati save turiu mylėti!..