Ir tai pasakė vyras..

       Amžina konkurencija. Toks moteriškosios lyties požymis. jos konkuruoja visur ir visada. Ypatingai viena su kita. Draugės. Taip. Faktiškai jos draugės. Iš pradžių taip ir yra. Vėliau draugystė nejučia tampa konkurencija. Konkuruojama dėl visko ir visada. Kai kokioje nors srityje nesiseka, jaučiamasi baisiai. Pykstama dėl to, kad jai nesiseka, o jos draugei sekasi. Brrr!
      Tačiau, kai moterys pradeda dėti pliusus ir minusus žvelgdamos į drauges ir į santykius su jomis, pasirodo, kad konkurencijos galima išvengt. Ne, išvengti jos neįmanoma. Bet galima pastebėti, kad ne konkurencijos sukeliami jausmai nėra tokie negatyvūs, kad norėtųsi nutraukti draugystę ir pasakyti: "ji tik mergina, kuri kažkada buvo mano draugė". Yra daug, tiksliau per daug gerų akimirkų, kurių būtų gaila ir per daug sunku atsisakyti.
       Moterys, įvertinusios draugystę ir jos teikiamus malonumus, suvokia, kad konkurencijos išvengti nėra įmanoma, tačiau galima ją sumažinti ir sumenkinti. Norėdamos išsaugoti drauges, moterys turi dirbti pačios su savimi, turi kalbėtis ir stengtis išreikšti mintis taip, kaip tai daro vyrai - sakyti būtent tai, ką galvoja, o ne palikti vietos interpretacijoms. Taip, toks atvirumas ir tiesmukumas sukels įtampos ir nesaugumo jausmus, tačiau būtent tas pats tiesmukumas padės išsaugoti draugystę!..
       Moterų draugystė gerokai skiriasi nuo vyrų. Jos turi dirbti. Nuolat dirbti. Nuolat stengtis perlipti per save ir įtikinti, kad draugės - ne konkurentės. Į jas reikia žiūrėti kitaip.
       Kad ir skamba juokingai, bet dviejų ar daugiau moterų draugystės yra labai panašios į vyro ir moters meilės santykius. Moterys nemoka tiesiog kalbėtis ir nejausti bei nedaryti savo interpretacijų. O tai ir verčia į viską žiūrėti kitaip! Būtent toks "keistas talentas" yra varikliukas, kuris nuolat verčia dirbti ir nuolat stengtis perlipti per save.
       Žmonės sako, geriausia būti pačiam savimi. Aha.. Galiu duoti galvą nukirsti, kad tas žmogus, kuris taip pasakė buvo vyras!