Sukelk gaisrą!!

     Esi tarp begalės žmonių. Jie tave supa iš visų šonų, tačiau tavęs nemato niekas! Tu lauki, kol bent vienas iš jų tave pamatęs taip stiprii apkabins, kad net ims trūkti oro ar bent jau uždės tau ranką ant  peties.. Bet net visai šalia esantys tavęs nemato. Viliesi, kad tau ėmus rėkti, jie tave išgirs. Giliai įkvėpi oro - rėki taip stipriai, kad plaučiai krūtinėje nebetelpa!! Tačiau nepajunti nič nieko!.. Net, kai rėkdamas trypi ir daužais, nepajauti nieko.. Jokio žmogiško kontakto, net mažyčio garselio.
       Nutari apsižvalgyti aplink. Pakeli galvą, atmerki akis - tūkstančiai žmonių daro tą patį, ką tu darei prieš akimirksnį. Jie visi laukia to paties. Mažyčio švelnumo, bent trumpalaikio artumo, saugumo.. Akimis jau tai matai, protu suvoki, tačiau tavo siela sukaupusi per daug egoizmo! Tu nenori būti pirmas, kuris išties ranką kitam.. Tu vis tiek aklai tikiesi, kad kas nors apkabins tave anksčiau. Apkabinimu parodys, kad supranta tave, saugo tave ir rūpinasi tavimi! Ak, žmogau.. Koks tu apgailėtinai aklas!..
       Tavo egoizmas trukdo suprasti, kad net, jei tu apkabinsi kitą sušalusią sielą pirmiau, tai nebus tuščias apkabinimas. Šildydamas kitą, nejučia tavo ledkalnis pats ims palaiksniui tirpti.. Kuo daugiau šildysi kitus, tuo greičiau imsi atitirpinėti pats!..
       Egoizmas šaldo.. Tave.. Aplinkinius.. Pasaulį.. Tai lyg globalinis užšalimas! Ledynmetis! Mes gyvename ledynmetyje. Išnyksim kaip dinozaurai. Jei to norim, būkim akli kito poreikiams, neatliepkim jų. Juk tai tik żmogus. Kas iš to, kad ir aš žmogus?! Et, išnykim ir tiek! Juk taip dabar sprendžiame visas problemas - kas nepatinka, metam lauk. Tai išmeskim žmoniją lauk. Kam ji tokia?!
       Padėdamas kitam, tu padedi sau! Kviečiu tave pramerkt savo akis! Uždėk ranką ant peties tam, kuris jau stingsta. Gal dar spėsi jam padėti.. Juk maža žarija gali sukurti didelį laužą ar net sukelti gaisrą!