Šaltą rudens
dieną ant nuošalaus parko suoliuko sėdi ji. Nugara tiesi, it nukalta iš
tvirčiausio plieno. Nejuda. Regis, sustingusi. Susikaustymas ir neplaužiamumas
švytėte švyti. Žvelgdamas iš šono matai, kad ten sėdi išdidi ir perdėtai
arogantiška moteris. Taip, tokia jos išorė. Žvelgiant į veidą, neįmanoma
įskaityti iš jo nieko. Jis atrodo tuščias – nematyti nei džiaugsmo, nei
skausmo. Absoliučiai nieko. Stebi toliau. Pro šalį einantis vyriškis kalbina
ją. Klausiama, ji nieko neatsako. Atrodo ignoruoja. Tačiau nė vienas veido ar
kūno raumuo nekrusteli. Suabejoji, gal ji tiesiog negirdi. Akys žvelgia tik į
vieną tašką. Ar jos ką nors regi, pasakyti taip pat neįmanoma. Lyg būtų
užhipnotizuota ar užburta.
Staiga, ji pasuka
akis į šoną. Žvelgia bauginančiai tuščiu žvilgsniu tiesiai į tave. Tu išsigąsti!
Krūpteli ir pajaunti, kaip kūnu ima žliūgti šaltas prakaitas. Imi virpėti ir
visaip bandai išvengti akių kontakto. Tačiau nesugebi to padaryti. Žvelgi į jos
akis. Bet ar tai galima pavadinti žvilgsniu? Atrodo, kad ji žvelgia ne į tave,
bet į tavo baimę. Ji žino viską: žino, ko tu labiausiai geidi ir kas yra tavo
didžiausios baimės. Žvilgsnis tuščias, bet jis regi tavo sielą!
Ji atsistoja.
Visu kūnu pasisuka į tave. Lėtu žingsniu artėja. Norisi bėgti kuo toliau.
Jautiesi lyg kraupiausiame siaubo filme! Norisi rėkti ar net maldauti, kad ji nesiartintų.
Bet nesugebi padaryti nieko. Jos žvilgsnis tave sustingdė. Tu negali nei
pajudėti, nei kalbėti. Tiesiog nenutrauki akių kontakto. Norėtum neparodyt,
kaip jos bijai. Norėtum nusišypsoti, gal tai padėtų paslėpti baimę. Tačiau
nepakanka jėgų. Ji jau visai čia pat! Sulig kiekvienu jos žingsniu tau darosi
vis baugiau ir baugiau!
Visai netikėtai,
jos bauginantis veidas išspaudžia šypseną. Nejučiomis baimę keičia kraupus
džiaugsmas. Kūną šildanti šypsena, raminančiai veikianti duobutė viename
skruoste ir vis dar tas pats tuščias, viską regintis žvilgsnis. Bauginančiai
traukianti moteris. Pajunti, kaip atsipalaiduoja tavo raumenys. Tu sugebi
atsakyti šypsena. Gali jau net kalbėti! Dabar tu jau džiaugiesi, kad
neužsipuolei jos ir nenubaidei nuo savęs.
Jos pasitikėjimas
savimi tave gązdina iki pat šiol. Jis tau atrodo svetimas, tačiau, jos
nuoširdumas ir šiluma tave žavi – tai sava. Tikriausias siaubo filmo personažas
tave pakerėjo. Negi, kas nors kitas sugebėjo sukelti tokius dviprasmiškus
jausmus vienu metu?.. Nuostabiausia yra tai, kad tai tęsis ilgai. Tu niekada
nežinosi, kokia ji ir kaip ji paveiks tave šiandien.. Kasdien vis kitokia. Su
ja niekada nejausi vien harmonijos! Ji visiškai nieko nedarydama, kasdien tave
įtrauks į chaotiškiausią emocijų uraganą. Tu nuolat bandysi ją tyrinėti. Bandysi
išspręsti it sudėtingiausią rebusą. Visada bandysi išsiaiškinti, kas ji ir kas
joje slypi? Kas tave taip veikia? Kas tave taip traukia prie jos? O kas taip
stipriai baugina?.. Visi tavo bandymai beprasmiai! Tu niekada neišrpęsi šitos
lygties.. Tu niekada jos nesuprasi. Tai, kas slypi joje – mistika. Susitaikyk
su tuo ir leisk sau būti stebinamu. Nesistenk tam ruoštis – tiesiog ištiesk
rankas ir priimk tai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą