Tobulas beprotis!..

         


                                                                  Tobulas beprotis!..

       Keistas jausmas. Tarsi baimė be jokios priežasties. Gniužulas gerklėje. Nesuvaidintas nerimas. Kodėl?.. Galbūt dėl vis dar neišsipildžiusių svajonių. Visos iki vienos išsipildys. Tikslingas jų siekimas padės tam. Sunku, bet baimei pagrindo nėra. Tačiau ji vistiek jaučiama. Kodėl?.. Baisu! Vienatvės baimė! Taip! Neliksiu amžinai vienu angelu. Atsiras ir kitas. Tas, kuris šiuo metu jaučia tokią pat keistą baimę!.. Tas, kuris taip pat ilgai svarsto dėl ko kyla šis jausmas ir staiga, labai labai netikėtai paaiškėja, kas kuria jai pamatą. Žmogus, kuris žino, jog būtent aš padėsiu sugriauti visus baimės ir tuštumos pamatus YRA! Jam taip pat niekas nesugeba įtikti, jis taip pat nesugeba išsirinkti tokio, kuris atitiktų jo lūkesčius, SAU tobulo. Bet jis ramus, jis žino, kad mes susitiksim. O kai susitiksim.. Ramumas ir baimės pamatai.. Neliks nei vieno nei kito. Atsiras chaosas! Nežmoniška beprotybė! Daugumai jis ir aš jau dabar atrodom laimingi, tačiau jie dar nematė mūsų kartu. Aš taip pat nemačiau, bet aš žinau kaip bus!.. Jis taip pat žino!

       Tobulas? Žmogus, su kuriuo bent pirmo susitikimo metu nebūtų prie ko prikibti. Kiti susitikimai jau nebe tokie svarbūs. Net garsioji Mona Liza turi savo trūkumų, kurie Picaso pirmą kartą buvo tobuli, tik vėliau žvelgdamas į savo šedevrą jis matė juos, tačiau tada tai nebebuvo taip svarbu, nes šis paveikslas jo tobulas kūrinys! Bent pirmą kartą!.. Mano tobulas žmogus liks tokiu visam. Trūkumai niekada netaps privalumais, tačiau jie bus tobuli, nes pirmą kartą susitikus aš jų nematysiu. Turiu per daug kritišką žvilgsnį! Dėl to kliaujuosi juo.. Laukiu savo tobulo, jaučiančio keisčiausius jausmus ir paties nenuspėjamiausio bepročio!