Kitas?

Vis laukia. Staiga. Taip netikėtai viskas apsivertė aukštyn kojomis. Iki šiol, atrodo, ėjęs keliu, žinojęs kryptį, viską daręs tikslingai. Ir taip greitai.. Sėdi ir laukia. Ir nežino nei ką daryti, nei kas bus.. Tieisog gyvena laukimu. Ko laukia?! Ateities! Laukia, kad kas nors pasakytų, o kas toliau. Žvalgosi aplink ir pamato, kad tokių laukiančiųjų sąraše labai daug. Nieko nedarančių ir vis laukiančių. Vieni laukia pinigų, kiti darbo, treti meilės, šeimos.. O jis laukia krypties.. Jis yra likimo valiai paliktas žmogus, kuris visą laiką ėjęs tieisiai, staiga sustojo ir ėmė dairytis. Nesuvokdamas, ar siektas tikslas jau įgyvendintas ar dar tebesiekiamas, jis dairosi ir mato tiek daug! Aplink tiek daug visko, tiek daug galimybių, bet žmogus ne visomis gali pasinaudoti. Ne dėl to, kad nenorėtų, bet dėl to, kad nemoka.. Tai tarsi keistas nušvitimas. Visą gyvenimą kažko siekęs, apsidairė ir pamatė, kad tiklsas, kurio link ėjo, yra NIEKAS.

Ir štai, jis pasiekė NIEKĄ ir dabar jis gyvena kito nieko laukimu. Jis nežino, ar jis laukia gero darbo pasiūlymo, ar gyvenamos vietos atsiradimo, ar mylimo žmogaus pasirodymo, o gal šeimos kūrimo.. Gal jis laukia net nežemiškų dalykų! Gal jis laukia šokio su žvaigžde ar mėnuliu, o gal pokalbio su gyvate.. Jis laukia žinių! Jis nori žinoti, ko laukia ir ko dabar jam siekti.

Prakeikta stagnacija ir nežinomybė veda į neviltį. Viskas, ko jis nori yra kitas žmogus, kuris niekada nepaliktų jo vieno. Net jei jam tektų gyventi laukimu su kitu žmogumi, jis nejaustų tokios nevilties ir baimės. Jis mokėtų mėgautis tuo laiku, kai nežinotų kur eiti, ką daryti ir ko siekti. Jis džiaugtųsi tuo, kas šalia jo – KITU! Baisiausia, kad jis laukia ten, kur nėra žmonių, ten, kur jis visiškai vienas. Jis užsidaro kambaryje ir laukia, kol kas nors pasikeis.. Jei tik kas nors jam pasakytų, kad taip jie niekada ir nieko nesulauks.. 

Laukimas vienam yra NIEKAS, bet laukimas su žmogumi yra KITAS! Žmogus yra tai, ko reikia visada, net tada, kai negali įsivaizduoti, ko lauki, ką darai..