..o tai galėtų būti gražu!

       Kiekvienas santykius supranta savaip. Požiūrio nesutapimas būna nereta priežastis, dėl kurios santykiai sugriūna. Įdomu, kaip sektųsi dviems žmonėms, kurie iš santykių tikisi visiškai skirtingų dalykų. Iš pradžių jiems sekasi. O kaip paskui?.. Šiek tiek vėliau?.. Štai jums du skirtingi požiūriai: jis teigia, kad pasitikėjimas yra visa ko pagrindas, ji linkusi tuo abejoti. Pradžiai pakaks ir to. 

       Ji nuolat pavydi jo, o jis tuo tarpu ja visiškai pasitiki. Keistas derinukas!.. Kai kuriems buvusiems vaikinams ji keldavo didžiausias pavydo scenas, tačiau jam ji to nė karto nepadarė, nors norėjo. Norėjo ir tikrai ne kartą.. Jai tai atrodė pagrįsta. Tačiau visus tuos kartus sutvardė ir pavydą, ir lengvą pykytį bei ganėtinai didelį susierzinimą. Šiuos jausmus ji išliejo kitaip. Cigarete. Pajutusi, kad ją lanko bjaurūs jausmai ir nemalonios mintys, ji keletui minučių pasišalina. Kartais dingsta ir ilgesniam laikui.. Parūko. Apmąsto, ar jos pavydas ir pyktis yra pagrįsti. O tada nusiramina. Grįžta. 

       Jis visada yra apsuptas moterų. Įvairiausių. Visos jam rodo išskirtinį dėmesį. Kartais jis į tokį merginų elgesį atsako flirtu, kartais kategoriškai pasako, kad jo širdis priklauso kitai. Jai toks flirtas atrodo ganėtinai įžūlus. Nors, pati su vyrais flirtuoja ne ką mažiau nei jis su moterimis.. Tačiau ji save pateisina. Ji ginasi tuo, kad jis nepavyduliauja, vadinasi taip galima. Nors ji pati jam taip pat nieko nesako.. O derėtų.. 

       Ji žino, kad jis dėl jos padarytų daug. Jai tereikia tik pasakyti.. Jis pasistengs.. Bet ji vis dar tyli. Žino, kad daro netinkamai, tačiau nieko nekeičia. Tipiška moteris - nori, kad vyras pats viską suprastų. Iliuzija, kad vyrai telepatai. Ji žino savo klaidas ir vis tiek nieko nedaro. Keistas sutvėrimas tos moterys.. 

       Įdomu yra tai, kiek ilgai ji sugebės nuryti tai, kas ją taip erzina. Jis nepasikeis. Vargu ar ji norėtų, kad jis pasikeistų. Vis dėl to šiltus jausmus puoselėja būtent tokiam, koks jis yra dabar. Tačiau ji pati puikiai žino, kad tai, kada ji pasakys "viskas - nebegaliu" - tik laiko klausimas.. 

       Didžiausia problema yra tai, kad ji nemoka pasitikėti visa širdimi. Ji linkusi abejoti.. Nereikia labai svarių argumentų ar didesnio preteksto nepasitikėjimui. Uoj, neee.. Jai pakanka netinkamo žvilgsnio, netaktiško prisilietimo ar elementaraus žodžio. Kartais nereikia nieko. Ji turi talentą pavydėti ir tada. Absurdiška situacija! 

       Jai gera, kai jie kartu ir visiškai nesmagu, kai šalia jų yra dar merginų. Santykiai žlugs. Ir tai bus jos kaltė. Jei tik ji prabiltų.. O gal ir prabils.. 

Kaip šviečia laimė?..

       Anksčiau deklaruota meilė gyvenimui, bet ne žmogui, išgaravo. Ne, neišgaravo.. Transformavosi. Atsirado šiltų jausmų užuomazgos. Jos privertė, praeityje puoselėtas svajones, taip ir likti tik gražiausiais norais. Nejaugi, kurtos teorijos, įsitikinimai ir nuostatos žlugo?! Tiesiog subyrėjo į šipulius?.. Ji sakytų, kad nenori šito. Ji iškėlusi galvą teigtų, kad nori tikėti tuo, ką taip ilgai stengėsi sukurti. Sakytų, kad gynyba buvo tobulas kūrinys. Kad ji buvo išpuoselėta! Ir taip, ji teisi. Jos sukurta gynybinė siena buvo tikrai tobula. Ji idealiai apsaugojo nuo eilinių mulkių. Tačiau tikrasis jos "priešas" pasirodė tik dabar.. 

       Jai dar nėra tekę bučiuojantis su žmogumi užmerkus akis matyti širdutes. Taip, tikrai skamba vaikiškai ir naiviai. Beveik tas pats absurdas kaip ir visos kalbos apie drugelius. Tarp drugelių ir jos širdučių skirtumas nedidelis - ji jas iš tiesų mato, o drugelių niekada nejautė savo pilvuke. Jai daugelis vyrų kalbėjo apie tuos kvailus drugelius. Tai jai kėlė juoką ir vertė manyti, kad visi jie yra daug moteriškesni už daugelį moterų. Ji manė, kad visi vyrai per daug tapatinasi su moterimis ir jau nebėra tokio, kuris atitiktų jos vyriškumo sampratą. O ji būtent tokio ir laukė. Iš nevilties ėmė deklaruoti meilę ne žmogui, bet gyvenimui ir laisvei!! Ji svajojo apie laisvę, troško priklausyti tik sau ir neleisti niekada niekam jai nurodinėti, kaip elgtis. 100% laisvė - buvo viskas, ko ji troško. Ji nemanė kada nors sutiksianti tokį vyrą, kuriam norės pasiduoti. 

       Ir taip visada: "..kai nesitiki, nelauki ir net nenori - sutinki būtent TĄ žmogų..". Su juo viskas vyksta itin greitai. Taip greitai, kad ji net nespėja susivokti kas, kur, kaip ir kada.. Ji net nepajuto, kaip gyvenimas nušvito visai kitomis spalvomis. ..kaip ji pati ėmė spindėti kitokia šviesa! Taip, ji švytėjo ir iki jo atsiradimo, tačiau švytėjimas buvo kitoks. Tada ji švytėjo laisvės, nepriklausomybės ir veržlumo spalvomis. Dabar jos pasipildė dar ir rūpestingumo, meilumo bei švelnumo atspalviais. Ji jaučia, kad spalvų gama kasdien vis gausėja. Toks spalvų spektras vadinamas laimė šviesa!.. 

       Jis atsirado ir sutramdė nesutramdomą. Na, gal per stipriai pasakyta. Jis dar jos nesutramdė, tačiau po tuputį ima prisijaukinti laukinį žvėriuką. Kyla klausimas, kodėl ji jį prisileidžia taip arti. Yra keletas itin reikšmingų argumentų!!.. Pirmiausia, būdama su juo ji nepraranda savęs. Jai gera! Antra, šalia jo ji jaučiasi labai saugi. Trečia, jis nė kiek jos nevaržo. Iš jos reikalauja tik ištikimybės. O tai ji gali dovanoti. Tačiau tai labiau mainai, nei dovana. Mat jis atsilygina tuo pačiu. Jis taip pat jai dovanoja ištikimybę. Negana to, jis ją apipila saugumu, dėmesiu, rūpesčiu, švelnumu ir begale kitų nepakartojamų jausmų. Ketvirta, jis VYRAS. Būtent toks apie kokį ji visada kurdavo iliuzijas. Toks, kokio ji ieškojo kituose. Penkta, jis nelaukia, kol ji prieis ir prisiglaus prie jo. jis pats ti padaro. Šešta, ne ji jį rado, bet jis ją išsirinko! Septintas argumentas taip pat labai reikšmingas. Jie nemyli vienas kito. Tikrai dar ne. Tačiau jie tikrai yra įsimyėję.Visi argumentai jai itin svarūs. Dėl to ji jo taip greit pasiilgsta ir trokšta kuo dažniau susitikti. 

       Žmonės vienas tarp kito pajutę chemiją suvaikėja. Ima daryti juokingas grimasas, kutena vienas kitą, krečia išdaigas. Kalbėdamiesi sušvelnina balsą, kartais kalba it maži vaikučiai, neištardami kai kurių žodžių.. Būdami kartu, jie pasižymi romantišku infantilumu. Jie nuolat vienas su kitu meiliai žaidžia. Nepaisant to, kad ji yra gera klausytoja, ji ne visada klausosi to, ką jis sako, tačiau ji visada mėgaujasi jo balsu. Taip, ji nėra tobula, jis taip pat. Tačiau kartu jie laimingi.. 

Laisvės Jai!..

       Ji nesutramdoma, visai kaip laukinis žvėriukas.. Ji nėra sutverta santykiams. O anksčiau buvo priešingai. Kai ji dar nesuvokė, kas iš tiesų yra vertinga ir svarbu, ji buvo itin šeimyniška. Ji manė, kad mylėjo visa širdimi ir lygiai taip pat visą ją atidavė kitam žmogui. Dabar ji užaugo. Pasikeitė ne dėl praeities. Ji pasikeitė, nes paragavo to, kas vadinama laisve. Dabar šis reiškinys yra viskas, ko jai reikia.

       Pančiai.. Kontrolė.. Tai jos didžiausi priešai!.. Užuodusi jų kvapą mergina nejučiomis pagreitina žingsnį. Neretai ima bėgti. Kuo greičiau ir kuo toliau nuo suvaržymų ir draudimų. Ji nekenčia tų vaikinų, kurie bando jai nurodinėti ką daryti ir ko nedaryti. Ji nekenčia tų, kurie nori pasisavinti jos gyvenimą, ją pačią.. Ji atsisako tokių žmonių. Tiesiog atsuka jiems nugarą.

       Įsipareigojimai tikrai ne jai. Viskas po tuputį keičiasi. Keičiasi ir tai, kas jai svarbiausia. Prioritetais tampa kiti dalykai. Pasikeičia jų eiliškumas. Pačiame gale anksčiau buvusi laisvė dabar užima pirmą vietą, jos vertybių sąraše. Ji neišjodinėtas arklys. Tokia ir nori likti. Nenori būti prijaukintu žvėreliu. Svarbiausia – likti savimi, daryti viską, ko nori pati! Niekada nevaržyti savęs! Būdama laisva, ji laiminga. Nebeegzistuoja toks dalykas kaip vienatvė. Buvimas viena, jai nebereiškia sielvarto ir skausmo. Dabar tai laimė! Pasididžiavimas! Laisvė!

       Geriau vienai, nei su bet kuo. Ne, negeriau. GERIAUSIA! Ji turi draugų ir draugių, tad žmogiško kontakto pakanka. Šie žmonės ją vertina tokią, kokia ji yra. Jie nesistengia jos kontroliuoti ar pakeisti. Jai to ir reikia. Intymūs santykiai? Jie galimi ir neįsipareigojant vienas kitam. Tiesiog taip paprastai.

       Jos kūnas, kraujas, siela ir mintys priklauso tik vienam! Tik gyvenimui! Tik jam ji pasiryžusi būti ištikima. Tik jam ji atsiduoda besąlygiškai, nė kiek nedvejodama. Jis reikalauja tik vieno – likti savimi..

       Nėra tokio dalyko kaip meilė. Galimi tik palankūs santykiai, sutampantys poreikiai ar panašus požiūris. Kitaip tariant, žmonės sutinka vieni kitus ir jei jau jiems „pakeliui“, tai ima deklaruoti mylį vienas kitą. Tai tik patogumas būti kartu, o ne meilė. Nors, kita vertus, egzistuoja tikra ir tyra meilė. Tačiau ji skirta ne kitam žmogui. Ji skirta gyvenimui ir pačiam sau! Ji nekintanti dalykas. Visada gyvas ir negęstantis!