Tyliu?.. Taip. Ir ne veltui! Stengiuosi išmokti. Ko?! Tikrai ne tylos! Privalau jausti, kada iš tiesų esu reikalinga. Privalau dalintis savo žiniomis ne tada, kai to noriu, bet tada, kai to reikia.
Manęs visur ir visada per daug. Galbūt esu.. Koks čia dar galbūt?! Esu vertinga. Tiesiog, kai per daug demonstruoju save, parodau, kaip stipriai pervertinu savo galimybes.
Tyliu ir darausi šalta. Išmokau šaltumo. Man sako, kad manęs ilgisi, o aš tiesiog atsakau, jog susitiksim vėliau. Atsakau šaltu veidu. Viduje verda emocijos. Tačiau užgniaužiu jas, nes taip reikia. Negaliu afišuoti savo jausmų. Man viskas gerai.
Turėčiau būti švelni, rūpestinga, draugiška.. Turėčiau būti moteriška.. Turėčiau.. Ir esu tokia.. Bet tik savyje. Turiu tai, bet užgniaužiu. Turiu būti moterimi. Noriu ja būti. Bet pati sau trukdau.
Išmokau būti sarkastiška.. ironiška.. šalta.. abejinga.. Išmokau būti ne savimi!
Kartą, kai atsivėriau žmogui ir pasakiau, kaip jaučiuosi, sulaukiau smūgio į paširdžius. Sulaukiau šalto "Žinau. Susitiksim ryt." Pasimokiau. Dabar elgiuosi kaip jis. Deja, taip elgiuosi ne su juo, bet su visais kitais.
Jaučiuosi taip, lyg esu tik pusė žmogaus. Kita mano pusė kažkur.. O būti savimi jaučiu silpnumą. Bejėgiškumas! 0 balų stiprybės - 10 balų bejėgiškumo. Noriu jaustis kitaip, bet pati sau to neleidžiu. Kodėl? Aš to neišmokau, aš tai pasirinkau.
Nėra baimės. Yra tuštuma. Žinau, kad turiu ją užpildyti. Nesistengiu išsiaiškinti, kaip tai padaryti. Nesistengiu nieko pakeisti. Noriu, bet nedarau.. Padarau save bejėge.. O galėčiau elgtis kitaip.
Sadizmas? Ne. Tai aš Galėčiau būti kitokia. Galėčiau būti savimi. Akivaizdu, kad galėčiau. Bet nesu.. Pasitaiko.. Teoriją žino daugelis, bet praktiškai tai pritaikyti sugeba maža dalis žmonių.
Na ir tegu.. Argi? Prieštaros sau. Konfliktai su savimi. Keisti išgyvenimai. Jie yra. Ir jie išgyvenami ne iki galo. Jie užgniaužiami viduje. Taip. Ten jie ir slepiami. Kol sprogs. O kai sprogs, neliks nieko. Lyg po atominės bombos. Po savęs nepaliksiu nieko. Cunamis.
Aš.
