Kūno pardavimas.. Ne už pinigus!.. Už
glamones, už miegą kartu, už apkabinimus ir švelnumą, kuris, kaip atpildas,
gaunamas iškart po sekso.. Ji parduoda savo kūną, nieko niekam nesakydama. To
nežino net jos sugulovai. Visai neseniai to nežinojo ir ji.. Tai vyko. Ir
niekas nieko nežinojo!.. Ji teikia vyrams malonumą, save atiduoda kaip daiktą.
Kartais vos keletui minučių ar pusvalandžiui, o kartais net valandai.. Priklausomai
nuo to, ar vyras nori glamonių, ar eina tiesiai prie reikalo. O po sekso, ji
ima pati. Ima tai, ko jai nežmoniškai trūksta!..
Ji parsidavėlė? Kekšė? Prostitutė?.. Ne!
Ji – vieniša! Šalia savęs jausdama vyrą, ji nebesijaučia fiziškai vieniša. Tuo
metu ji stengiasi ignoruoti, tai, ką kužda, o kartais net rėkia, jos vidus.
Jausdamas vyrus šalia, ji nekreipia dėmesio į tai, ką žino.. O ji žino daug..
Tik, deja, sau to neatskleidžia. Kiekvienas vyro apkabinimas, švelnus bučinys
jai leidžia įsivaizduoti, kad ji nėra vieniša siela. Ji užsimiršta.. Tiesiog
mėgaujasi minutę, o kartais vos sekundę trunkančiu švelnumu ir artumu. Jį
įsivaizduoja, kad suartėja ne vien jos ir jų kūnai, bet ir sielos. Ji tik
įsivaizduoja..
Kasnakt ji užsiima seksu vis su kitu
vyru. Pats seksas jai neteikia jokio malonumo. Jau seniai to proceso ji
nebevadina mylėjimuosi. Tai tiesiog veiksmas, už kurį ji gauna neįkainojamą
atlygį. Tai prekė!.. Jos kūnas – prekė, kurią ji siūlo už laikiną, dažnai
apsimestinį, švelnumą, rūpestį, glamones..
Ji pati ilgai nesuvokė, kodėl vis
nepasimoko ir kaskart miega vis su kitu vyru. Gal dėl to, kad nė karto su nė
vienu nepatyrė orgazmo.. Ir kartą užsiimdama seksu su „tos nakties vyru“, ji
pajuto, kaip stipriai laukia to momento, kai jis pagaliau patirs orgazmą, ji
taip pat suvaidins tai. Suvaidins vien tam, kad vyras patirtų ne vien fizinį
orgazmą, bet ir sielos orgazmą – jam pavyko patenkint ir ją. Ir pagaliau, jis
atsiguls ant nugaros, rankos mostu pakvies ją prisiglausti prie savo krūtinės.
Ji pajuto, kad kaskart, praskėtusi kojas ir leisdama vyrui įsiskverbti į ją, ji
laukia tik tos „prisiglaudimo“ akimirkos. Ji persigando! Pati save mintyse
pavadino prostitute. Save puolusi iškart ėmė ir ginti. Ji pamanė, kad yra
geresnė už tas, kurios už seksą ima pinigus. Ji savęs neparduoda! Ji vykdo
mainus! Ji atiduoda savo kūną už švelnumą, suvaidintą pilnatvę ir saugumą.
Staiga ji sukluso.. Ji suvokė, kad jau ant rankos nebe pakanka pirštų tam, kad
galėtų suskaičiuoti visus turėtus meilužius/sugulovus, ar kai juos pavadinti, ir
kiekvieną kartą, kai ryte nubudę ir išsiropštę iš lovos ji su jais išgerdavo po
puodelį kavos, jie išeidavo. Ji visada lieka vėl viena. Viena ir vieniša.
Baisiausia yra ne tai, kad jie išeina, bet tai, kad ji ne tik nesitiki, jog jie
grįš, bet to net nenori. Ji nenori, kad ir kitą naktį šalia jos gulėtų tas pats
vyras. Ji žino, kad visi, su kuriais ji „vykdė mainus“, nebuvo tie, iš kurių ji
norėtų daugiau, nei vienos nakties „pilnatvė“..
Bet kartą ji sutiko tokį, su kuriuo
neplanavo „vykdyti mainų“. Neplanavo nubusti šalia jo. Ir visai netyčia, nė
kiek neplanuotai jie mylėjosi. Taip – mylėjosi! Ji tą naktį nevykdė mainų, ji
mėgavosi viskuo! Ji vėl, po širdies skausmų ir nieko nesitikėjimo, mylėjosi! Ir
tą rytą ji nubudo šalia jo, jie atsigėrė kavos, po to ilgai šnekučiavosi. Jis
nenorėjo išeiti. Nenorėjo, bet turėjo. Ir jam išėjus, ji pajuto, kad nori, jog
jis dar grįžtų pas ją.. Ji norėjo vėl ir vėl nubusti šalia jo ir kartoti tą
patį ritualą. Bet jis turėjo grįžti pas savo žmoną..
Eklera tikėjo, kad jos Ikaras kils iš
pelenų!..
Jos istorija iš tiesų ne tokia trumpa ir
ką tik buvo pateikta nei jos pradžia nei
pabaiga!.. Tai – pabaigos pradžia.. O gal pradžios pabaiga?.. Tai jai dar jai
pačiai reikia išsiaiškinti!
